Karmelitai ir Brolijų Veikla
Kita karmelitų pastoracinė veikla parapijoje – bažnytinių labdaros brolijų, kurių nariai – pasauliečiai, globa. Prie Kėdainių karmelitų bažnyčios veikė dvi brolijos: Švč. M. Mergelės Marijos Škaplierinės arba Škaplieriaus ir Šv. Juozapo.
1817 metų vizitacijos akte minima, kad Švč. M. Marijos Škaplierinės ir Juozapo brolijos Kėdainiuose buvo įsteigtos popiežiaus Benedikto XIV nurodymu ir leidus Žemaičių vyskupui A.Tiškevičiui.
1832m. liepos 17d. caro Nikolajaus įsakymu buvo “panaikinti 24 vienuolynai tarp jų ir Kėdainių karmelitų vienuolynas”. Vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčią padarė filijine ir prijungė prie Josvainių parapijos.
Šv. Jurgio bažnyčia tarnavo ne tik parapijai – ji tapo Lietuvos kariuomenės Kėdainių įgulos bažnyčia, o Šv. Juozapo bažnyčia turėjo ir Šv. Jurgio parapijos filijines teise, tapo ir mokinių bažnyčia.
1936 metais Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčiai suteiktos parapijos bažnyčios teisės. 1936-asiais Šv. Jurgio parapijai priklausė 4015 katalikų, Šv. Juozapo – 19000. Šv. Juozapo bažnyčia dėl savo patogios padėties, kunigų pastoracijos, gausaus moksleivių skaičiaus, kurie čia rinkosi melstis, tapo kėdainiečių mylima ir gausiai tikinčiųjų lankoma bažnyčia, skleidžiančia Kristaus Evangelijos šviesą ir dvasingumą.
Nuo 1934m. Šv. Juozapo bažnyčioje kiekvieną sekmadienio rytą buvo meldžiamasi lenkiškai, 10 valandą vyko pamaldos mokiniams, vėliau – Suma, pamokslai, mišparai – lietuviškai. Mokiniams šv. Mišias aukodavo ir pamokslą sakydavo gimnazijos kapelionai. Į pamaldas rinkdavosi gimnazijos, kultūrtechnikos, Amatų mokyklų moksleiviai. Pavieniai ir mokinių grupelės turėjo savo vietą bažnyčioje – jie visada stovėdavo ten pat, o vyresnieji, atėję į pamaldas, susėsdavo į klauptus. Rugsėjo pirmąją gimnazijos moksleiviai, pasipuošę uniforma, su mokytojais, grojant orkestrui, eidavo į bažnyčią“
1941m. vasario 8d. Kėdainių apskrities civilinės būklės aktų įrašų biuro vedėjas D.Prusakas perėmė iš Šv. Juozapo parapijos klebono Aloyzo Jauniaus ,,tos bažnyčios metrikacijos knygas, dokumentus ir inventorių”.
1943m. iš šv. Juozapo bažnyčios iškeliamas kunigas A.Jaunius.
1943m. rugsėjo 20d. klebonu skiriamas kun. J.Pukelis, kuris pradėjo aukoti šv. Mišias pirmaisiais mėn. penktadieniais ir per Kristaus karaliaus šventę, siekiant atgaivinti okupacijos prislėgtą tautą.
1953 metais Šv. Juozapo bažnyčios klebonas kun. J.Pukelis buvo paskirtas Šv. Jurgio bažnyčios altarista, ten atšventė auksinį kunigystės jubiliejų, o į jo vietą klebonu paskirtas kun. Rapolas Liukas, vikaru – kun. Petras Danyla. 1954m. rugsėjo 2 d. kun. R.Liukas paskirtas Kėdainių dekanato dekanu.
Kun. Pranciškus Gaižauskas (1913-1998) Kėdainių gimnazijoje mokėsi 1925-1933 metais,dirbo vikaru Šv. Jurgio ir Šv. Juozapo bažnyčiose.
Kun. Vytautas Labonas (1930-2000) vikaro pareigas ėjo Kėdainių šv. Juozapo parapijoje, vėliau Betygaloje.
Kun. Steponas Pilka (1917-1994), baigęs teologijos studijas, 1949 metais buvo paskirtas Kėdainių šv. Juozapo parapijos vikaru. Vėliau Pernaravos parapijoje už veiklumą nukentėjo. Neteko darbo pažymėjimo. Tada prisiglaudė pas savo bendrakursį kun. Antaną Slavinską Josvainiuose.
Kėdainių rajono ir miesto katalikų bažnyčios, tarp jų ir Šv. Juozapo, buvo įregistruotos 1948 metais, išskyrus Šaravų bažnytėlę.
Sovietinių valdininkų apskaitos duomenimis, “1948 metais religinių švenčių metu Šv. Juozapo bažnyčią lankė 1200 tikinčiųjų, Šv. Jurgio – 1100 tikinčiųjų. Tuo metu Kėdainių rajone tikinčiųjų gausiausiai buvo lankomos šio bažnyčios: Kėdainių Šv. Juozapo, Krakių, Šėtos, Apytalaukio, Josvainių. Remiantis archyvų duomenimis, “1948 metais Šv. Juozapo bažnyčioje pastoracinį darbą dirbo klebonas ir vikaras, aptarnaujančio personalo – 4, choristai – 25, penki bažnyčios personalo asmenys gavo atlyginimą”.
Nepaisant sovietinės valdžios draudimų, Šv. Juozapo bažnyčia sekmadieniais, atlaidų metu visada būdavo gausiai lankoma, joje nesimeldė tik valdininkai. Nemažai parapijiečių, bijodami nemalonumų, sekmadieniais vyko į Kauno ar kitas Lietuvos bažnyčias. Kadangi Kėdainiuose turgavietė veikė sekmadieniais, tai aplinkinių kaimų gyventojai, pardavę atsivežtus maisto produktus, skubėjo į šv. Mišias šv. Juozapo bažnyčioje. Nepaisydami sovietų valdžios draudimų, daugelis žmonių krikštijo vaikus, priėmė Santuokos sakramentą, laidojo artimuosius su bažnytinėmis apeigomis.
1952m. kovo 13d. Kėdainių šv. Juozapo katalikų bendruomenės aktyvas buvo naujai perregistruotas, pakeisti kai kurie komiteto nariai. Aktyviausi iš jų: S.Pabrinkis, V.Daujotienė, J.Sereikienė, J.Ragauskas, A.Sasnauskas, M.Burkauskas. Nuo 1952-ųjų iki 1960 metų bažnytinio komiteto nariai susirinkimuose aptardavo bažnyčios pastato, inventoriaus būklę, rūpinosi bažnyčios tarnautojais. Tai atsispindi surašytuose protokoluose, kuriuose pasirašydavo klebonas R.Liukas.
1953 metų birželį prasidėjo bažnyčios vidaus remonto darbai.
Tęsinys kitame straipsnyje.