KedainiaiJuozapas.lt
  • Pradžia
  • Istorija
  • Edukacija
  • Kontaktai
  • Pradžia
  • Istorija
  • Edukacija
  • Kontaktai

Kategorija: Istorija

Jezuitai

Jėzaus draugija arba Jėzuitai

balandžio 22, 2018balandžio 22, 2018

Jėzaus draugija yra Romos katalikų bažnyčios, kurią įkūrė Lojolos Šv. Ignacas, religinis ordinas. Jėzuitai yra didžiausia vyrų religinė tvarka pasaulyje, kurioje yra maždaug 19 000 narių tarptautiniu mastu.

Kaip buvo įsteigta Jėzaus draugija?

Lojolos Ignacas įkūrė „Jėzaus kompaniją“ su šešiais kitais asmenimis (Francisco Xavier, Pierre Faber, Alonso Salmerón, Diego Laínez, Nicolás Bobadilla ir Simão Rodriguez), o 1534 m. Paryžiuje, Monmarte davė pirmuosius įžadus. 1537 m. keliavo į Italiją, norėdamas gauti popiežiaus Pauliaus III leidimą religiniam įsakymui. Vėliau tais metais, Ignatius ir jo kompanionai buvo pašaukti į kunigystę Venecijoje, Italijoje. Rugsėjo 27 d. 1540 m. Palazzo San Marco Romoje popiežius Paulius III pasirašė bulius „Regimini militantis ecclesiae“, oficialiai įtvirtinęs Jėzaus visuomenę kaip religinę santvarką.

Kaip organizuota Jėzaus draugija?

Jėzuitai visame pasaulyje yra suskirstyti į 91 geografinę vietovę, vadinamas provincijomis, valdomas provincijos viršininku, kurį skiria ir tiesiogiai praneša Visuomenės viršininkui. Jėzuitų provincijos yra suskirstytos į 10 regioninių „pagalbinių“ padalinių, kurių kiekvienas yra „padėjėjas“ Generaliniam Tėvui Romoje. Jungtinėse Valstijose dešimt provincijų sudaro vieną pagalbą.

Kas yra dabartinis Jėzaus visuomenės viršininkas?

2008 m. Sausio 19 d. T. Adolfo Nicolás, SJ, Rytų Azijos asistencijos moderatorius, buvo išrinktas 30-ojo Jėzaus visuomenės viršininku.

Iš kur kilo pavadinimas Jėzuitai?

Pirmą kartą jis buvo priskitas bendruomenei ir reiškė: ,,tas, kuris per dažnai vartojo ar priskyrė Jėzaus vardą“. Nors jo įkūrėjas niekada nebuvo įdarbintas, draugijos nariai ir draugai laiku priskyrė pavadinimą dabar teigiama prasme.

Kokie yra įžadai, kurių imasi jėzuitai? Kas yra ketvirtasis įžadas?

Skurdas, tyrumas ir paklusnumas. Ketvirtasis pažadas yra paklusnus popiežiui misijos atžvilgiu.

Kokia yra keturių iškilmingų įžadų, kuriuos ima jėzuitai, formulė?

Aš, (vardas), užsiimu savo profesiją ir pažadu visagalui Dievui, savo Dievo Mergelės Motinai, visam dangiškam teismui ir visiems tiems, kurie čia yra, ir jums, Prezidentui Tėvui (provincijai, rektoriui ir kt.), atstovaujantis Jėzaus draugijos generalinis sekretorius ir jo palikuonys, laikantis Dievo vietos, amžinojo skurdo, ištikimybės ir paklusnumo; ir, atitinkamai, ypatingą rūpintis vaikų mokymu pagal gyvenimo būdą, esantį Jėzaus draugijos apaštališkuose laiškuose ir jo konstitucijose. Aš taip pat žadu ypatingą paklusnumą Aukščiausiajam Pontifikui dėl misijų pagal tuos pačius apaštališkus laiškus ir konstitucijas.

Paskelbiamas vietos ir bažnyčios pavadinimas, bei data.

Sudedami parašai prisiekiančiųjų ir tų, kurie įžadus priima.

Ar jesudai turi formalų įprotį (apibūdinantys drabužiai)?

Jezuitai neturi oficialaus įpročio. Bendrovės konstitucijose yra pateikiamos šios instrukcijos drabužiams; „Drabužiai taip pat turėtų turėti tris savybes: pirma, jis turėtų būti tinkamas; antra, atitiktų gyvenamosios vietos šalies naudojimą; ir trečia, neprieštarauja skurdui, kurį mes išpažįstame … „(Konst. 577)

Istoriškai „jėzuitų stilius“ tapo įprastiniu reiškiniu: rūbą apvyniodavo aplink kūną ir buvo susiejama su cinkure, o ne įprastomis sagomis priekyje, kutuota biretta (tik vyskupijos dvasininkai dėdavo kutus) ir paprastu raiščiu. Tuo tarpu, nors jėzuitų apranga pasirodė skiriamojo pobūdžio ir tampa laikui bėgant tapatinama, ji buvo bendra Kunigų suknelė iš Ignatijos dienos. Per misionierių laikotarpius, žemyninės Amerikos indėnų gentys jėzuitus nurodė kaip „Juodchalačius“ dėl jų juodų sutanų. Šiandien daugelis jėzuitų dėvi romėnų apykaklės marškinius ne liturginėse, ministrų kryptyse.

Kas yra IHS?

IHS yra kilęs iš pirmųjų trijų graikiško Jėzaus vardo, iota-eta-sigmos, raidžių. IHS taip pat pateikiamas jėzuitų petnešoje.

Kas yra AMDG?

AMDG yra lotyniškos frazės santrumpa: „Ad maiorem Dei gloriam“. Anglų kalba tai reiškia „Dėl didesnės Dievo šlovės“.

Jeigu patiko šis straipsnis- siūlome susipažinti su karmelitų broliju veikla ir istorija.

Istorija
Karmelitai ir Brolijų Veikla

Karmelitai ir Brolijų Veikla

kovo 6, 2018kovo 24, 2018

Kita karmelitų pastoracinė veikla parapijoje – bažnytinių labdaros brolijų, kurių nariai – pasauliečiai, globa. Prie Kėdainių karmelitų bažnyčios veikė dvi brolijos: Švč. M. Mergelės Marijos Škaplierinės arba Škaplieriaus ir Šv. Juozapo.

1817 metų vizitacijos akte minima, kad Švč. M. Marijos Škaplierinės ir Juozapo brolijos Kėdainiuose buvo įsteigtos popiežiaus Benedikto XIV nurodymu ir leidus Žemaičių vyskupui A.Tiškevičiui.

1832m. liepos 17d. caro Nikolajaus įsakymu buvo “panaikinti 24 vienuolynai tarp jų ir Kėdainių karmelitų vienuolynas”. Vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčią padarė filijine ir prijungė prie Josvainių parapijos.

Šv. Jurgio bažnyčia tarnavo ne tik parapijai – ji tapo Lietuvos kariuomenės Kėdainių įgulos bažnyčia, o Šv. Juozapo bažnyčia turėjo ir Šv. Jurgio parapijos filijines teise, tapo ir mokinių bažnyčia.

1936 metais Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčiai suteiktos parapijos bažnyčios teisės. 1936-asiais Šv. Jurgio parapijai priklausė 4015 katalikų, Šv. Juozapo – 19000. Šv. Juozapo bažnyčia dėl savo patogios padėties, kunigų pastoracijos, gausaus moksleivių skaičiaus, kurie čia rinkosi melstis, tapo kėdainiečių mylima ir gausiai tikinčiųjų lankoma bažnyčia, skleidžiančia Kristaus Evangelijos šviesą ir dvasingumą.

Nuo 1934m. Šv. Juozapo bažnyčioje kiekvieną sekmadienio rytą buvo meldžiamasi lenkiškai, 10 valandą vyko pamaldos mokiniams, vėliau – Suma, pamokslai, mišparai – lietuviškai. Mokiniams šv. Mišias aukodavo ir pamokslą sakydavo gimnazijos kapelionai. Į pamaldas rinkdavosi gimnazijos, kultūrtechnikos, Amatų mokyklų moksleiviai. Pavieniai ir mokinių grupelės turėjo savo vietą bažnyčioje – jie visada stovėdavo ten pat, o vyresnieji, atėję į pamaldas, susėsdavo į klauptus. Rugsėjo pirmąją gimnazijos moksleiviai, pasipuošę uniforma, su mokytojais, grojant orkestrui, eidavo į bažnyčią“

1941m. vasario 8d. Kėdainių apskrities civilinės būklės aktų įrašų biuro vedėjas D.Prusakas perėmė iš Šv. Juozapo parapijos klebono Aloyzo Jauniaus ,,tos bažnyčios metrikacijos knygas, dokumentus ir inventorių”.

1943m. iš šv. Juozapo bažnyčios iškeliamas kunigas A.Jaunius.

1943m. rugsėjo 20d. klebonu skiriamas kun. J.Pukelis, kuris pradėjo aukoti šv. Mišias pirmaisiais mėn. penktadieniais ir per Kristaus karaliaus šventę, siekiant atgaivinti okupacijos prislėgtą tautą.

1953 metais Šv. Juozapo bažnyčios klebonas kun. J.Pukelis buvo paskirtas Šv. Jurgio bažnyčios altarista, ten atšventė auksinį kunigystės jubiliejų, o į jo vietą klebonu paskirtas kun. Rapolas Liukas, vikaru – kun. Petras Danyla. 1954m. rugsėjo 2 d. kun. R.Liukas paskirtas Kėdainių dekanato dekanu.

Kun. Pranciškus Gaižauskas (1913-1998) Kėdainių gimnazijoje mokėsi 1925-1933 metais,dirbo vikaru Šv. Jurgio ir Šv. Juozapo bažnyčiose.

Kun. Vytautas Labonas (1930-2000) vikaro pareigas ėjo Kėdainių šv. Juozapo parapijoje, vėliau Betygaloje.

Kun. Steponas Pilka (1917-1994), baigęs teologijos studijas, 1949 metais buvo paskirtas Kėdainių šv. Juozapo parapijos vikaru. Vėliau Pernaravos parapijoje už veiklumą nukentėjo. Neteko darbo pažymėjimo. Tada prisiglaudė pas savo bendrakursį kun. Antaną Slavinską Josvainiuose.

Kėdainių rajono ir miesto katalikų bažnyčios, tarp jų ir Šv. Juozapo, buvo įregistruotos 1948 metais, išskyrus Šaravų bažnytėlę.

Sovietinių valdininkų apskaitos duomenimis, “1948 metais religinių švenčių metu Šv. Juozapo bažnyčią lankė 1200 tikinčiųjų, Šv. Jurgio – 1100 tikinčiųjų. Tuo metu Kėdainių rajone tikinčiųjų gausiausiai buvo lankomos šio bažnyčios: Kėdainių Šv. Juozapo, Krakių, Šėtos, Apytalaukio, Josvainių. Remiantis archyvų duomenimis, “1948 metais Šv. Juozapo bažnyčioje pastoracinį darbą dirbo klebonas ir vikaras, aptarnaujančio personalo – 4, choristai – 25, penki bažnyčios personalo asmenys gavo atlyginimą”.

Nepaisant sovietinės valdžios draudimų, Šv. Juozapo bažnyčia sekmadieniais, atlaidų metu visada būdavo gausiai lankoma, joje nesimeldė tik valdininkai. Nemažai parapijiečių, bijodami nemalonumų, sekmadieniais vyko į Kauno ar kitas Lietuvos bažnyčias. Kadangi Kėdainiuose turgavietė veikė sekmadieniais, tai aplinkinių kaimų gyventojai, pardavę atsivežtus maisto produktus, skubėjo į šv. Mišias šv. Juozapo bažnyčioje. Nepaisydami sovietų valdžios draudimų, daugelis žmonių krikštijo vaikus, priėmė Santuokos sakramentą, laidojo artimuosius su bažnytinėmis apeigomis.

1952m. kovo 13d. Kėdainių šv. Juozapo katalikų bendruomenės aktyvas buvo naujai perregistruotas, pakeisti kai kurie komiteto nariai. Aktyviausi iš jų: S.Pabrinkis, V.Daujotienė, J.Sereikienė, J.Ragauskas, A.Sasnauskas, M.Burkauskas. Nuo 1952-ųjų iki 1960 metų bažnytinio komiteto nariai susirinkimuose aptardavo bažnyčios pastato, inventoriaus būklę, rūpinosi bažnyčios tarnautojais. Tai atsispindi surašytuose protokoluose, kuriuose pasirašydavo klebonas R.Liukas.

1953 metų birželį prasidėjo bažnyčios vidaus remonto darbai.

Tęsinys kitame straipsnyje.

Istorija

Straipsniai

  • Radikali krikščionybė
  • Kelionė į Matthias Bažnyčią – Budapeštas
  • Kaip pasirinkti naują bažnyčią?
  • Ar tikėjimas Dievu ir Mokslu yra įmanomas?
  • Jėzaus draugija arba Jėzuitai

Apie Mus

Apie Tinklaraštį:

KedainiaiJuozapas.lt - tai tinklaraštis, kuris skirtas visiems tikintiesiams bei besidomintiems šventuoju raštu ir istorija.

2023 m. vasario mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Kov    
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728